AMBROZAITIS KAZYS

Biografija
Kazys Ambrozaitis – kunigas, visuomenininkas, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas JAV. Gimė 1859 m. gruodžio 25 d. Balandžių kaime, Jurbarko rajone, tuometinėje Raseinių apskrityje. Mokėsi Eržvilko pradžios mokykloje, vėliau – privačiai Šiauliuose. 1885 m. Maskvoje, išlaikęs egzaminus, gavo vaistinės mokinio pažymėjimą. 1886 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, tačiau dėl lietuviškų knygų platinimo iš seminarijos pašalintas. Keletą metų gyveno Rusijoje (Samaroje, Saratove). 1895 m. laivu atplaukė į Ameriką, 1896 m. įstojo į Lenkų kunigų seminariją, 1898 m. įšventintas į kunigus. 1898–1914 m. kunigavo įvairiose Amerikos vietose, nuo 1914 m. pabaigos keliavo po Šiaurės Ameriką skleisdamas lietuvybę, kurdamas lietuvių parapijas. 1924 m. grįžo į Lietuvą. 1925 m. paskirtas Šiaulių rajono Juozapavos (Juozapiškės) parapijos klebonu. 1927–1930 m. gyveno Šiauliuose, o 1931 m. apsigyveno pas seserį Moniką Kleivienę Palendrių k., Kelmės rajone. 1935 m. savo lėšomis Palendriuose pradėjo statyti naują bažnyčią, kuri 1938 m. iškilmingai pašventinta. Mirė 1947 m. kovo 16 d. Palaidotas Palendriuose, prie savo statytos bažnyčios. 1993  m. Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos oratorija (bažnyčia) įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Patriotinė ir kūrybinė veikla, spaudos darbai
Patriotinę veiklą K. Ambrozaitis vykdė tarp Amerikos lietuvių, kurdamas katalikiškas parapijas, skiepydamas parapijiečiams meilę Lietuvai, pagarbą jos istorijai. Keliaudamas per parapijas, rinko ir užrašinėjo giesmes, senąsias dainas. Be pastoracinės ir visuomeninės veiklos, K. Ambrozaitis įvairiais klausimais rašė į Amerikos lietuvių spaudą („Lietuva“, „Katalikas“, „Žvaigždė“). 1913  m. pradėjo rašyti knygas. „Giesmių lobyną“ rašė daugiau nei 11 metų, o 1924 m., grįžęs į Lietuvą, jį išspausdino. Jis ne tik aprašė ir patobulino girdėtas gimtinėje giesmes ir dainas, bet ir pats jas kūrė. Rūpinosi savo gimtosios žemaičių dūnininkų tarmės išsaugojimu, parašė žemaičių kalbos (sanskrito) gramatiką, manė, kad ji labiau tiks žemaičių bei lietuvių kalboms mokytis. Nors ir nebaigęs filologijos mokslų, siūlė įvairių kalbos patobulinimų, norėjo padaryti perversmą lietuvių kalboje. Savo knygelėje „Kalbos sanskrita“ (išspausdinta 1929 m.) norėjo įrodyti, kad literatūrinė kalba yra prikimšta nesuprantamų žodžių, tuo tarpu paties K. Ambrozaičio siūloma kalba yra daug artimesnė paprastų žmonių kalbai. Gyvendamas Amerikoje parašė ir išleido dainų vaikams knygutes „Vaikų ratas“, „Dainų skrynelė“ ir kt. 1927 m., gyvendamas Juozapavoje, išleido eiliuotą knygą „Apskritų metų įvairenybės mūsų krašte“. Visos knygos išleistos savo lėšomis, parašytos savotiška savo parapijos kalba, kuri gali būti įdomi kalbos tyrinėtojams.

Atminimas
2004 m. kunigo sūnėnas (brolio Izidoriaus sūnus Kazys Ambrozaitis) parašė ir išleido knygą „Palendriai vakar ir šiandien“, skirtą kunigo K. Ambrozaičio 145-ųjų metų gimimo sukakčiai paminėti.

Literatūra ir šaltiniai
1.  Ambrozaitis, K. (2004). Palendriai vakar ir šiandien. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
2.  Ambrozaitis Kazimieras (1953). Lietuvių enciklopedija. T.1. Boston, p. 143.
3.  Bukauskas, L. (2010, Nr.2). Palendriai. Žemaičių žemė, p. 60–64.
4.  Vikipedija. (n.d.). Kazimieras Ambrozaitis. [žiūrėta 2021-03-30]. Prieiga per internetą:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Ambrozaitis_(1859)
5.  Nuotrauka panaudota iš knygos „Palendriai vakar ir šiandien“ (2004).