SARBIEVIJUS MOTIEJUS KAZIMIERAS

Biografija
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų, vadintas „Sarmatų Horacijumi“, literatūros teoretikas, Vilniaus universiteto profesorius, gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbievo k. (Lenkija). 1612 m. įstojo į jėzuitų naujokyną Vilniuje prie Šv. Ignoto bažnyčios. Trejus metus studijavo filosofiją Braunsbergo kolegijoje Varmėje. 1617–1619 m. dėstė poetiką ir sintaksę Kražių jėzuitų kolegijoje – buvo vienas pirmųjų 1616 m. atidarytos kolegijos mokytojų. 1620–1622 m. Vilniaus universitete studijavo teologiją, studijų tęsti buvo išsiųstas į Romą. Atlikęs privalomą praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, nuo 1627 m. Vilniaus universitete dėstė retoriką, filosofiją, teologiją. Ėjo rektoriaus patarėjo, Marijos kongregacijos vadovo, Teologijos ir Filosofijos fakultetų dekano pareigas. 1635 m. buvo paskirtas Šv. Jonų bažnyčios pamokslininku. 1635 m. pakviestas Vladislovo IV Vazos persikėlė į Varšuvą. 1636 m. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis. M. K. Sarbievijus mirė 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje.

Kūryba
Poeto kelią, išgarsinusį jį Europoje, M. K. Sarbievijus pradėjo Kražiuose: lotynų kalba rašė panegirinius kūrinius, skirtus Lietuvos didikams. Juose minimi ir lietuvių vietovardžiai: Kražiai – Crosi, Crosos, Kražantė – Crosenta, Medžiokalnis – Medocalna cacumina.

Studijuodamas Romoje poetas domėjosi antikos kultūra ir italų literatūra, teatru, muzika, parengė poezijos rinkinį „Trys lyrinių eilėraščių knygos“ (Lyricorum libri tres,1625 m.). Kaip rašytojas ir asmenybė M. K. Sarbievijus galutinai subrendo jau profesoriaudamas Vilniuje. Jo veikiama Vilniaus universitete susiformavo savotiška „poetinė mokykla“, kuri išugdė nemažą būrį naujų poetų.

M. K. Sarbievijus iškilo ir kaip Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos patriotas bei krikščioniškosios Europos pilietis. „Krikščioniškasis Horacijus“ parašė stiprių mistinių, religinės meilės eilėraščių, pagrįstų asmenine žmogaus ir Dievo jungties patirtimi. Jo tekstai turėjo įtakos XVII a. Europoje suklestėjusiai metafizinei ir mistinei poezijai.

Poveikį baroko literatūros teorijos ir estetikos raidai darė M. K. Sarbievijaus „Poetika“. Ją rašyti poetas pradėjo dar Kražiuose, konsultuodamasis su garsiausiais Europos mokslininkais tęsė Romoje, o pabaigė grįžęs į Lietuvą. 1627 m. M. K. Sarbievijus parašė studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikė žinių apie dangaus kūnų garbinimą.

M. K. Sarbievijui gyvam esant išėjo 5 pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga. Pirmasis leidimas – 1625 m. Kelne. Garsiausias 1632 m. „Lyrikos“ leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Peteris Paulis Rubensas. Po M. K. Sarbievijaus mirties (iki XVIII a. pabaigos) šie leidimai buvo pakartoti apie 60 kartų. Jo eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Lietuvių kalba išleista poezijos rinktinės „Lemties žaidimai“ (1995 m.), „Poetica“ (2 t., 2009 m.), odžių rinktinė „Akmens pašventinimas“ (2009 m.), laidotuvių pamokslas „Maršalo lazda...“ (2017 m.), „Silviludijos“ („Miškų žaidimai“ – 1958, 2022 m.).
 
Įvertinimas ir atminimo įamžinimas
XVII a. – popiežiaus Urbono VIII premija Romoje. M. K. Sarbievijus vainikuotas laurų vainiku ir apdovanotas aukso žiedu (manoma, kad tai legenda). 
Kražių kultūros centras pavadintas Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus vardu (jame vykdoma  edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“).
M. K. Sarbievijaus gatvė Kražiuose.
M. K. Sarbievijaus garbei pavadintas vienas iš Vilniaus universiteto kiemų.
M. K. Sarbievijaus portretas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje (dailininkė S. Veiverytė).
Atminimo lenta M. K. Sarbievijui Vilniaus universitete, scraffito paveikslas Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (dailininkas R. Gibavičius).
M. K. Sarbievijaus portretas Krokuvos nacionaliniame muziejuje (XVII a., dailininkas nežinomas), tondo „Horacijus ir Sarbievijus“ Vilanovų rūmų karališkojoje bibliotekoje Lenkijoje, vario graviūra „Garsusis poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus SJ“ Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje (1825–1850, F. K. Prek (eskizas), A. Tepplar (raižyba).

Literatūra ir šaltiniai
1.  Antologija.lt. (n. d.). Motiejus Kazimieras Sarbievijus. [žiūrėta2022-11-16]. Prieiga per internetą: http://antologija.lt/author/motiejus-kazimieras-sarbievijus
2.  Buožytė, E. (2019 m. lapkričio 21). Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus žaidimai: pagal kokias taisykles žaidžiame šiandien? Naujasis židinys–Aidai.[žiūrėta 2022-11-16]. Prieiga per internetą: https://nzidinys.lt/eleonora-buozyte-motiejaus-kazimiero-sarbievijaus-zaidimai-pagal-kokias-taisykles-zaidziame-siandien-nz-a-nr-6/
3.  Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VšĮ „Auros projektai“, p. 396–397.
4.  Kuolys, D. (n. d.). Sarbievijus. Šaltiniai.info. [žiūrėta 2022-11-16]. Prieiga per internetą: http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/922
5.  Ulčinaitė, E. (n. d.). Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2022-11-16]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/motiejus-kazimieras-sarbievijus/
6.  Vikipedija. (n. d.). Motiejus Kazimieras Sarbievijus. [žiūrėta 2022-11-16]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Motiejus_Kazimieras_Sarbievijus
 7. Nuotrauka panaudota iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Motiejus_Kazimieras_Sarbievijus#/media/Vaizdas:
Maciej_Kazimierz_Sarbiewski_11.PNG