TUMINAS RIMAS

Biografija
Rimas Tuminas – teatro režisierius ir pedagogas, gimė 1952 m. sausio 20 d. jau išnykusiame Paletkojų kaime, Kelmės rajone. 1974 m. baigė režisūros studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1979–2010 m. (su pertraukomis) joje dėstė. 1978 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (Rusija). 1979–1999 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro režisierius, vėliau vadovas, generalinis direktorius. 1998 m. R. Tuminui suteiktas docento vardas. 1990 m. jis įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 1995 m. ir 2000 m. buvo jo vadovas ir režisierius, nuo 2010 m. meno vadovas. Nuo 2007 m. – J. Vachtangovo akademinio teatro Maskvoje meno vadovas ir režisierius. Dėstė režisūrą Rusijos teatro meno universitete, Maskvos B. Ščiukino teatro institute. Mirė 2024 m. kovo 6 d.

Spektakliai
R. Tuminas režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir įvairiuose pasaulio teatruose. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose. Režisieriaus kūryboje svarbi istorinė bei kultūrinė atmintis, vaikystės, namų, teatro temos, romantinė pasaulėjauta derinama su subtilia ironija, ekscentrika ir psichologiniais teatro principais, įvairiais stiliais ir žanrais. Svarbiausi režisuoti spektakliai: V. Kukulo, R. Tumino „Čia nebus mirties“ (1988), A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006), „Dėdė Vania“ (1992, 2009), „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009), „Trys seserys“ (1997, 2005), B. Brechto „Galilėjus“ (1992), „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (pagal G. Kanovičių, 1994), Moljero „Don Žuanas“ (1995), M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997), Sofoklio „Edipas Karalius“ (1998), „Vaidiname… Šilerį!“ (pagal F. Šilerį, 2000), V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ (2001), „Troilas ir Kresida“ (2008), N. Gogolio „Revizorius“ (2001), S. Beketo „Belaukiant Godo“ (2002), M. Ivaškevičiaus „Maskaradas“ (2004), „Mistras“ (2010), „Uostas“ (pagal įvairių autorių kūrinius, 2011), A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ (2013), T. Bernardo „Minetis“ (2015), L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (2021).

Įvertinimas
Svarbesni apdovanojimai:
1994 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
2000 m. – Rusijos Federacijos valstybinė premija.
2006 m. – Lenkijos  Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinas.
2009 m. – LR užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos Tūkstantmečio žvaigždė“.
2010, 2012 m. – tarptautinė K. Stanislavskio premija.
2014 m. – tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“.
2017 m.  – Rusijos Garbės ordinas ir kt.
Knygos, filmai apie R. Tuminą: R. Balevičiūtė „Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą: žaidimas Rimo Tumino teatre“ (2012), G. Baikštytė „Rimo Tumino sodas“ (2012), dok. filmas „Pakeliui į prieplauką“ (rež. R. Sakalauskaitė) (2014).

Literatūra ir šaltiniai
1. Balevičiūtė, R. (2012). Rimas Tuminas: teatras, tikresnis už gyvenimą. Vilnius, UAB Metodika.
2. Blynaitė, L. (n. d.). Rimas Tuminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2021-11-29]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/rimas-tuminas/
3. Kelmės kraštas: žymūs žmonės. (2018). Kaunas: VšĮ „Auros projektai“, p. 452–454.
4. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. (n. d.). Tuminas Rimas. [žiūrėta 2021-12-03].
Prieiga per internetą: https://vmt.lt/team/tuminas-rimas/
5. Nuotrauka panaudota iš: http://www.yrasalis.lt/desimt/menininkai/rimas-tuminas/