SIPAVIČIUS BRONIUS

Biografija
Bronius Sipavičius – knygnešys, gydytojas, profesorius,  lietuvybės puoselėtojas, visuomenės veikėjas, gimė 1885 m. sausio 25 d. Padratvinio kaime, dabartiniame Kelmės rajone. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, kurią baigė 1904 m. 1904–1916 m. studijavo Maskvos universitete Medicinos fakultete, kur įgijo gydytojo diplomą. 1914–1918 m. dirbo gydytoju Kaukazo fronte. 1918 m. spalio 10 d. grįžo į Lietuvą, dirbo Jurbarko ligoninės vedėju, vėliau Raseinių apskrities gydytoju bei Obelių karantino viršininku. 1923 m. sausio 1 d. paskiriamas sveikatos departamento direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 1926 m. sausio 10 d. Antraeilėse pareigose dirbo Kauno universitete vyriausiuoju asistentu, nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. iki 1926 m. rugsėjo 1 d. – Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju, apsigynė medicinos mokslų daktaro vardą ir tapo profesoriumi. B. Sipavičiui vadovaujant sveikatos departamentui, Lietuvoje buvo įsteigtos 8 naujos ligoninės, Kaune atidaryta Valstybinė vaikų ligoninė. Pagal jo parengtą įstatymo projektą, Lietuvos Seime 1938 m. sausio 23 d. buvo priimtas ir sėkmingai įgyvendintas įstatymas „Kaimo gyventojų sveikatos reikalams rūpintis įstatymas“, pagal kurį valsčių miesteliuose buvo įsteigti sveikatos punktai.
Nuo 1928 m. dirbo Rokiškio apskrities gydytoju. 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Sibirą, į Krasnojarsko krašto lagerį Rešeti, kur paskiriamas vyriausiuoju gydytoju. Po 15 metų tremties grįžto į Lietuvą ir iki pat 83 metų amžiaus dirbo gydytoju Plungės ir Raseinių rajonuose. Mirė 1972 m. vasario 18 d. Palaidotas Liolių miestelio kapinėse.

Visuomeninė veikla
Studijuodamas Maskvos universitete B. Sipavičius įsitraukė į veiklą prieš carinę valdžią: dalyvavo slaptoje lietuvių studentų draugijoje, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu. 1905–1907 m. kartu su broliu Boleslovu aktyviai dalyvavo revoliucinėse akcijose Lioliuose. Už lietuviškos literatūros gabenimą į Lietuvą 1906 m. kalintas Tilžės, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno kalėjimuose.
Pirmojo pasaulinio karo metu, dirbdamas karo gydytoju Kaukazo fronte, platino lietuviškas knygas, sukūrė lietuvių bendruomenę, aktyviai veikė tarp Batumio ir Trapezundo lietuvių.
Buvo aktyvus lietuvybės skatintojas, įvairios visuomeninės veiklos dalyvis. Priklausė Lietuvos Šaulių sąjungos ir Verslininkų sąjungos centro valdyboms, skaitė paskaitas sveikatingumo temomis Lietuvos miesteliuose, kaimuose ir mokyklose.
Rešeti lageryje gydytojas gelbėjo tremtinių iš Lietuvos gyvybes. Apie tai rašoma ir Albinos Venskevičienės knygoje „Ešelonų broliai“.

Įvertinimas
Už visas savo veiklas buvo apdovanotas Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Gedimino bei Šaulių sąjungos ordinais.

Literatūra ir šaltiniai
1.  Kelmės kraštas: Straipsnių rinkinys.(1997). Vilnius: leidykla „Atkula“, p. 340.
2.  Pikelienė, Violeta. (2018). Stiprybė beržo tošyje. kraštietis.lt [žiūrėta 2024-04-23]. Prieiga per internetą: http://krastietis.lt/stiprybe-berzo-tosyje/
3.  Rimkus, Povilas (2020-01-22). Lietuvos sveikatos apsauga iki 1940 m. Vilnius. [žiūrėta 2024-04-23]. Prieiga per internetą: https://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2020/01/Lietuvos-sveikatos-ministrai-paskutinis_2020-02-18.pdf
4.  Ščelkunova, Viktorija (2014-0-06). Aptiekoriaus kronikos 3: sveikatos ministras su bajoriška barzda – Bronius Sipavičius. lt [žiūrėta 2024-04-23]. Prieiga per internetą: https://lsveikata.lt/is-gyvenimo/aptiekoriaus-kronikos-3-sveikatos-ministras-su-bajoriska-barzda-bronius-sipavicius-1344
5.  Nuotrauka panaudota iš: https://lsveikata.lt/is-gyvenimo/aptiekoriaus-kronikos-3-sveikatos-ministras-su-bajoriska-barzda-bronius-sipavicius-1344