VITKEVIČIUS STANISLOVAS

Biografija
Stanislovas Vitkevičius – dailininkas, architektas, rašytojas, visuomenininkas, kritikas, Zakopanės architektūros pradininkas, gimė 1851 m. gegužės 21 d. Pašiaušėje kilmingoje bajorų šeimoje, tėvas Ignas Vitkevičius, motina Elvyra Šemetaitė. Dvylika S. Vitkevičiaus metų prabėgo Pašiaušės dvare, kur jis iš pradžių ir mokėsi. Vėliau drauge su vyresniais broliais lankė Šiaulių gimnaziją. Prasidėjus 1863 m. sukilimui, visa Vitkevičių šeima įsitraukė į anticarinę veiklą. Numalšinus sukilimą, Vitkevičių dvaras buvo konfiskuotas, šeima ištremta į Tomską. 1868 m. rudenį Vitkevičiai sugrįžo į Lietuvą.

1869 m. Stanislovas Vitkevičius išvyko studijuoti dailę į Sankt Peterburgą, 1871 m. – į Miuncheno dailės akademiją. 1875 m. baigęs studijas apsigyveno Varšuvoje, kur įsteigė dirbtuvę, pradėjo iliustruoti periodinius leidinius, spaudoje aktyviai diskutavo meno klausimais. 1884 m. vedė Mariją Petžkevičiūtę, 1885 m. susilaukė sūnaus Stanisław Ignacy Witkiewicz. 1890 m. persikėlė į Zakopanę. Mirė nuo tuberkuliozės 1915 m. rugsėjo 5 d. Palaidotas Zakopanės garbingųjų kapinėse.

Kūryba ir veikla
Stanislovas Vitkevičius – dailės kritikas ir teoretikas, pozityvizmo estetikos veikiamas, suformulavęs savitą natūralizmo teoriją, kurią išdėstė straipsniuose 1884–1887 m. žurnale „Wędrowec“, vėliau išleisti knygoje „Menas ir kritika pas mus“. S. Vitkevičius – žinomas tapytojas, taip pat rašytojas ir visuomenininkas, garsus Zakopanės stiliaus architektūroje pradininkas. Lenkai S. Vitkevičių laiko savos kultūros atstovu, bet jo bajoriška žemaitiška prigimtis, nutapytos drobės ir sukurti piešiniai, vaizduojantys Lietuvos kraštovaizdį, dvarus ir vietinius žmones, jo santykiai su žymiais lietuvių dailininkais labai svarbūs ir Lietuvos kultūrai.

S. Vitkevičius buvo realizmo meninės krypties šalininkas. Jis mėgo tapyti lakoniškus, neefektingus kraštovaizdžius, sprendė objektyvaus, bet gyvybingo gamtos perteikimo paveiksle problemas. Daugelis dailininko paveikslų pasižymi subtilia tonine gradacija, jiems yra būdinga liūdesio ir melancholijos nuotaika. Tokiomis savybėmis pasižymi jo paveikslai „Saulėtekis jūroje“ (1887), „Pavasarinis rūkas“ (1893), „Avys migloje“ (1899–1900).

Įvertinimas
1930 m. po mirties apdovanotas Lenkijos nepriklausomybės kryžiumi.
 
Atminimas
Lenkijoje yra išleista daug solidžių Stanislovo Vitkevičiaus ir jo sūnaus Ignaco kūrybos albumų. Lietuvoje su jų kūryba buvo galima susipažinti 2018 m. nuo rugsėjo–lapkričio mėnesiais Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vykusioje parodoje „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“.

Literatūra ir šaltiniai
1. BNS spaudos centras. (2018, rugsėjo 18). Paroda „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“. [žiūrėta 2021-02-15]. Prieiga per internetą: https://sc.bns.lt/view/item/280459
2. Kavaliauskaitė, Ž. (2018, gruodžio 21). Vitkevičių šeimos istorija: angelas iš Pašiaušės dvaro. Šiaulių kraštas. [žiūrėta 2021-02-15]. Prieiga per internetą: http://old.skrastas.lt/?data=2019-01-18&rub=1146671142&id=1545324410&pried=2018-12-21
3. Kulvietytė-Slavinskienė, A. (2000). Stanislovas Vitkevičius – kelių kultūrų menininkas. Menotyra, 4 (21), 13–19. [žiūrėta 2021-02-15]. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2000~1368041715582/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
4. Povilaitis, V. (n. d.) Enciklopedija Lietuvai ir Pasauliui. Stanislovas Vitkevičius. [žiūrėta 2021-02-15]. Prieiga per internetą: https://lietuvai.lt/wiki/Stanislovas_Vitkevi%C4%8Dius
5. Nuotrauka panaudota iš: https://timenote.info/lt/Stanislovas-Vitkevicius