TALMANTAS JURGIS

Biografija
Jurgis Talmantas – lietuvių kalbininkas, vertėjas, pedagogas, vadovėlių autorius, gimė 1894 m. spalio 30 d. (pagal senąjį kalendorių – 1894 m. spalio 18 d.) Stančaičiuose (Klaipėdos r.). 1919 m. baigė Telšių gimnaziją. 1927 m. Švietimo ministerijos komisijoje išlaikė egzaminus gimnazijos mokytojo teisėms. Dirbo Kražių gimnazijoje (1921–1922), Kelmės progimnazijoje (1923–1924) – dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1924–1929 m. studijavo Lietuvos universitete, mokytojavo Vilniaus lietuvių gimnazijos, S. Daukanto mokytojų seminarijoje, Kauno Jėzuitų, Kauno III ir vokiečių gimnazijose, žurnalistų ir daugelyje kitų kursų. 1933–1936 m. redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. 1935 m. kartu su kitais sumanytojais įsteigė Lietuvių kalbos draugiją. 1945–1948 m. dirbo Kauno jaunimo teatre, 1948–1949 m. – Enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros, nuo 1949 m. – Politinės ir mokslinės literatūros leidyklose. Mirė 1955 m. rugpjūčio 18 d. Palaidotas Kaune.

Profesinė veikla
Talmantas išvertė apie 50 mokslo populiarizacijos, beletristikos ir kitokių knygų. Į lietuvių kalbą išvertė tokius pasaulinės literatūros klasikos kūrinius: G. Hauptmanno „Vebrinos“ (1923), „Prieš saulėtekį“ (1929), A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1923), Homero „Iliada“ (1930, su J. Raliu, P. Žadeikiu, S. Čiurlioniene), N. Gogolio „Revizorius“ (1934), Ž. Verno „20000 mylių jūros gelmėmis“ (1936), J. Krylovo „Pasakėčios“ (1936), V. Šekspyro „Karalius Lyras“ (1936, už šį darbą 1937 m. J. Talmantui buvo paskirta trečioji premija ir 400 litų) ir kitus.

Parengė „Visuotinės literatūros chrestomatiją“ (d. 1, 1930; su E. Viskanta, d. 4, 1931), lietuvių kalbos vadovėlių pradžios mokykloms (1932–1937), „Lietuvių kalbos rašybos vadovėlį“ (1938, su A. Kalniumi ir Z. Kuzmickiu), „Rusų kalbos vadovėlį mokytis pačiam“ (su E. Gedminaičiu, 1933), „Lietuvių–vokiečių kalbos žodyną“ (su A. Scholzu ir K. Fulstu, d. 1 1943), „Lenkų–lietuvių kalbų žodyną“ (1955).

Bendradarbiavo leidiniuose „Viltis“, „Ateitis“, „Švietimo darbas“, „Lietuvos mokykla“, „Draugija“, „Rytas“, „Laisvė“, „Gimtoji kalba“ ir kt. Rašė lietuvių kalbos, kalbos kultūros mokymo, literatūros, švietimo ir pedagogikos klausimais.

Literatūra ir šaltiniai
1.  Auškelaitė, O., Mukienė D. (n. d.). Talmantas Jurgis. Žemaičių žemė. [žiūrėta 2022-10-31]. Prieiga per internetą: https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/talmantas-jurgis/
2.  Burneikienė, G., Dirvonaitė, D. ir Urbonas, V. (sud.). (1997). Talmantas Jurgis. Žurnalistikos enciklopedija (p. 501). [žiūrėta 2024-01-02]. Prieiga per internetą: https://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklopedija.pdf
3.  Kelmės centrinė biblioteka. (n. d.). Kalbininkas ir vertėjas Jurgis Talmantas. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka. [žiūrėta 2023-02-19]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/uploads/Skaitmeniniai%20istekliai%20pdf/jurgis%20talmantas.pdf
4.  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. (n. d.). Jurgis Talmantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [žiūrėta 2023-02-19]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-talmantas/
5.  Ūksas, E. (2017, vasario 17). Jurgis Talmantas – nenuilstantis gimtosios kalbos riteris. Bičiulis. [žiūrėta 2022-10-31]. Prieiga per internetą: https://www.biciulis.net/jurgis-talmantas-nenuilstantis-gimtosios-kalbos-riteris/
6.  Nuotrauka panaudota iš: https://www.biciulis.net/jurgis-talmantas-nenuilstantis-gimtosios-kalbos-riteris/