ŽYMANTIENĖ-BENIUŠEVIČIŪTĖ JULIJA (ŽEMAITĖ)

Biografija
Lietuvių rašytoja ir visuomenės veikėja Julija Benuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė Bukantėje (Plungės vlsč.) 1845 m. birželio 4 d. bežemių bajorų šeimoje. Iš pradžių mokėsi namų mokyklėlėje, vėliau mokslų ėmėsi savarankiškai. Tarnavo Džiuginėnų dvare, ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto. Ilgą laiką užsiėmė žemės ūkio darbais. Apie 1883 m. su šeima apsigyveno Ušnėnuose (dabar Kelmės r.), ten susidraugavo su Povilu Višinskiu, kuris supažindino Žemaitę su nelegalia lietuviška spauda, įtraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą ir paskatino rašyti. Mirė 1921 m. gruodžio 7 d., palaidota Marijampolėje.

Kūryba
Žemaitė buvo novatoriška rašytoja, kritinio realizmo literatūros atstovė – kūriniuose vaizdavo tikrovę, aprašė žmonių poelgius ir kalbas, aplinką, taip atskleisdama jų charakterius ir kritikuodama opias tuometines kaimo problemas – valstiečių tamsumą, beteisę moters padėtį ir vyro despotizmą šeimoje, žmonių materialumą ir dvasinį skurdą. Pirmą kūrinį – apsakymą „Piršlybos“ – Žemaitė parašė 1894 m., būdama beveik penkiasdešimties metų, gyvendama Ušnėnuose. Kūrinys paskelbtas „Tikrajame Lietuvos ūkininkų kalendoriuje 1895“ pavadinimu „Rudens vakaras“, o rašytoja pavadinta Žemaitės slapyvardžiu. Iš viso Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, keliolika pjesių. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“. Žymiausi jos kūriniai: „Marti“ (1896), „Topylis“ (1897), „Petras Kurmelis“ (1898).

Visuomeninė veikla
Žemaitė pasižymėjo drąsa ir buvo labai aktyvi visuomeniniame gyvenime. 1863 m. rėmė sukilėlius, o apsigyvenusi Ušnėnuose įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą. Dalyvavo 1907 m. Lietuvos moterų I suvažiavime Kaune ir 1908 m. Rusijos moterų I suvažiavime Sankt Peterburge. 1913–1915 m. buvo nominali laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė. Dalyvavo karo pabėgėlių šalpos organizacijų veikloje. 1916 m. su advokato A. Bulotos šeima lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kolonijose, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo.

Įvertinimas
Žemaitės kūriniai išversti į latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių ir kitas kalbas, o pjesės jau XX a. pirmoje pusėje buvo statomos teatruose. 1966 m. pradėta ir iki šiol teikiama prestižine laikoma Žemaitės literatūrinė premija.
 
Atminimas
Žemaitės gimtojoje vietoje, Bukantėje, įrengta atminimo lenta, o dvaro pastate įkurtas Žemaitės memorialinis muziejus – Bukantės dvaro sodyba. Telšiuose Žemaitės vardu pavadinta gimnazija, dramos teatras. Rašytojos atminimas įamžintas ir Kelmės rajone – P. Višinskio memorialiniame muziejuje įrengta rašytojai skirta memorialinė ekspozicija, Žemaitės vardu pavadinta Kelmės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Vilniuje, kur prasidėjo kitas Žemaitės gyvenimo etapas, gausu jos buvimą įamžinančių objektų. Ant namų fasadų įrengtos memorialinės lentos: 1960 m. prie namo Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 5 (Senamiesčio seniūnija), kur rašytoja gyveno 1913 m., bei 1968 m. ant Bulotų namo J. Basanavičiaus g. 19 (Naujamiesčio seniūnija). Vilniuje yra skveras, pavadintas Žemaitės vardu, jame rašytojai pastatytas paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius, archit. Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai). Žemaitės vardas iškaltas skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), skirtoje 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių įamžinti. Skulptūra pastatyta 2009 m. Vilniaus Vingio parke. Žemaitės atvaizdas įamžintas 1 lito banknote.

Literatūra ir šaltiniai
1.  Jasaitis, J. (1983). Žemaitė. Kaunas: Šviesa.
2.  Kelmės krašto muziejus. (n. d.). Muziejaus filialai. [žiūrėta 2021-02-12]. Prieiga per internetą: http://www.kelmesmuziejus.lt/5543/muziejaus-filialai.html
3.  Lazauskaitė, J. (2010, 2011). Vilnijos vartai. Vilniaus apskrities kraštotyra. Žemaitė. [žiūrėta 2021-02-02]. Prieiga per internetą: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/zemaite-julija-zymantiene/
4.  Speičytė, B. (n. d.). Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka. Žemaitė. [žiūrėta 2021-02-08]. Prieiga per internetą: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/zemaite/
5.  Vanagas, V. (n. d.). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Žemaitė. [žiūrėta 2021-02-08]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Zemaite
6.  Žemaičių dailės muziejus. (2020). Žemaitės memorialinis muziejus. [žiūrėta 2021-02-12]. Prieiga per internetą: https://www.zdm.lt/pagrindinis-meniu-zemaites-memorialinis-muziejus/
7.  Nuotraukos autorius – A. Jurašaitis. Nuotrauka panaudota iš: https://www.kelmeszemaitesvb.lt/zemaite/