Taip pavadinta paroda Žemaitės viešosios bibliotekos renginių erdvėje veikė gegužės mėnesį. Praėjusį šimtmetį Kelmė nuo karų ir gaisrų ugnies nukentėjo tris kartus: 1915 m. Vokietijos-Rusijos karo metu sudegė Raseinių gatvės pastatai, 1921 m. liepos pabaigoje didelis gaisras sunaikino miesto centrinę dalį, 1941 metų birželį prasidėjus Sovietų Sąjungos-Vokietijos karui, Kelmės miestas jau pirmomis karo valandomis buvo sunaikintas ugnies. Miestas degė kelias dienas, gaisre buvo sunaikinta apie 80 proc. pastatų. Bet didžiausi netektis buvo ne pastatai – per 1940–1944 metus, bolševikų ir nacių okupantai, radę vietinių talkininkų, sunaikino šimtmečius puoselėtą daugiatautę ir daugiakonfesinę miestelėnų bendruomenę.
Po karo Kelmę atstatinėjo jau kiti žmonės. Miestas daug kur atsistatė visiškai kitoks. Užaugo ne viena karta, kuri nelabai pamena, kaip miestas atrodė prieš aštuoniasdešimt ar trisdešimt metų. Ši paroda nukelia į nepelnytai pamirštą laikotarpį, kada karo paliktoje gaisravietėje kūrėsi dabartinė Kelmė. Esame dėkingi už pateiktą medžiagą ir konsultacijas Aldonai Averlingienei, Alfonsui ir Gražinai Butkams, VK „Kelmės prekyba“, Algimantui Armonui, Kelmės kultūros centrui.
Egidijus Ūksas
Kelmės Žemaitės bibliotekos vyr. bibliotekininkas
