Kviečiame pažinti Izraelio kiną

Balandžio mėnesį Lietuvoje startavo antrasis kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. 2018 m. ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 30 Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių ir jas atstovaujančių kultūros organizacijų ir pristatė per 150 Izraelio kino seansų. Juose aplankė daugiau kaip 6 000 Lietuvos žiūrovų. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon sako, kad „Kultūra yra vienas geriausių įrankių ne tik suburti žmones, bet ir geriau pažinti vienas kitą“. Šiemet prie projekto prisijungia ir pažinti Izraelį kviečia Kelmės rajono savivaldybė. Spalio–lapkričio mėn. Izraelio kūrėjų kino filmai bus rodomi Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.

Kino programą sudaro penki filmai, kurių kiekvienas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Programoje pristatomi filmai „Buvau kadaise“, „Obuoliai iš dykumos“, „Testamentas“, „Raudoni lapai“ Lietuvoje rodomi pirmą kartą, drama „Kalnas“ – jau pažįstama „Kino pavasario“ lankytojams.


Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėmis.

„Buvau kadaise“
Spalio 17 d. 17.30 val.
Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=VBmrW2LeCnw

Romantinis filmas kelia dvilypius jausmus. Jo veiksmas nukelia žiūrovus į vėlyvąjį 6-ąjį dešimtmetį, Haifos uostamiestį. Filmo siužetas – asmeninės istorijos, paremtos prisiminimais ir istorine atmintimi. Pagrindinis veikėjas paauglys Arekas per vasaros atostogas susipažįsta su geriausio draugo pussesere, Amerikos žyde, kilusia iš Irako. Jis leidžia laiką miesto centre esančiame kino teatre, kurį valdo Silvija ir grupelė mažaūgių. Arekas įsidarbina sekliu pas Jenkelę Braidą, piršlį ir šešėlinį verslininką, turintį ypatingą talentą – suvesti poron Haifos atsiskyrėlius. Tarp Areko vasaros nuotykių herojų – vienišius bibliotekininkas Meiras ir Lenkijoje holokaustą išgyvenusi Klara, skausmingai bandanti kovoti su ją persekiojančiais naktiniais košmarais. Moteris savo namuose organizuoja nelegalius lošimus kortomis, į kuriuos įtraukiamas ir Arekas.

Filme vaizduojama įtampa tarp jaunystės ir brandos, tarp Rytų Europos paveikto Izraelio socializmo ir 7-o dešimtmečio vakarietiškų tendencijų, tarp Sabros (Izraelyje gimusių žydų) ir pabėgėlių iš „ten“, kurie niekada nesukurs tikrų namų „čia“. „Buvau kadaise“ atspindi unikalią šalies mozaiką ir pretenduoja tapti Izraelio kino klasika.
Rež. Avi Nesher, 2010 m., 112 min., lietuviški subtitrai.

„Obuoliai iš dykumos“
Spalio 24 d. 17.15 val.

Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=kT-PsuvhmOA

 
Romantinė komedija apie ortodoksus sefardus Viktoriją ir Ruveną, kurių vienintelė dukra Rivka, sužinojusi apie tėvo planą sutuokti ją su gerokai vyresniu našliu, pabėga iš namų ir su aškenaziu Dubiu apsigyvena kibuce (t. y. ūkyje, kuriame visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė).

Gyvendama su religingais tėvais Jeruzalėje, pagrindinė filmo herojė jaučiasi ribojama namų ir bendruomenės tradicijų, tad slaptai laužo tabu, lanko šokių pamokas, kur susipažįsta su Dubiu. Stiprėjant Rivkos pasipriešinimui, piktas ir griežtas tėvas nori ją sutramdyti ištekindamas. Rivkos mama Viktorija ir teta Sara, nedrįsusios apginti merginos nuo valdingo namų šeimininko, nusprendžia rasti pabėgėlę. Filmo režisierius jautriai, su humoru pasakoja apie jaunos izraelietės gyvenimą, kurį temdo didelis šešėlis – etninis atotrūkis tarp sefardų ir aškenazių ir religinis atotrūkis tarp ortodoksų ir pasauliečių.

„Obuoliai iš dykumos“ – nesenstantis ir emocionalus pasakojimas apie tradicijos ir modernumo priešpriešą šiuolaikiniame pasaulyje.

Rež. Arik Lubetzki, Matti Harari, 2014 m., 96 min., lietuviški subtitrai.

„Testamentas“
Spalio 30 d. 17.30 val.
Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=S2Rs9mYgqVg

„Testamentas“ – pasakojimas apie Holokausto tyrėją Joelį, įsitraukusį į teisinę kovą dėl žydų žudynių Lensdorfe Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Įtakinga pramoninkų šeima, kurios žemėse vyko žudynės, planuoja toje vietoje įgyvendinti didelės apimties nekilnojamojo turto projektą. Joelis įtaria, kad vienas iš statybų tikslų – amžiams palaidoti įvykių atminimą, tačiau sustabdyti statybas jam trūksta įrodymų.

Nagrinėdamas įslaptintus Holokausto liudytojų atsiminimus, Joelis aptinka ir savo motinos liudijimą, apie kurio egzistavimą jis nežinojo ir kuriame atskleidžiamos motinos gyvenimo paslaptys.

Joelis atlieka dvigubą tyrimą – asmeninį ir mokslinį. Jis tarsi įkalintas tarp tylos sienų: vienoje pusėje – neigiančiųjų Holokaustą tylėjimas, kitoje – motinos tylėjimas apie savo praeitį. Kaip istorikas, įsipareigojęs kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia nieko nepaisydamas tęsti tyrimus.

Filmas 2017 m. Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai“ ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu.
Rež. Amichai Greenberg, 2017 m., 91 min., lietuviški subtitrai.

„Kalnas“
Lapkričio 7 d. 17.30 val.
Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=d-6v5HGhrOs

Greta Jeruzalės senamiesčio yra Alyvų kalnas ir seniausios žydų kapinės pasaulyje. Tarp baltų paminklų – nedidelis akmeninis namas – vienintelė gyvenamoji vieta kapinėse. Šioje vizualiai ir istoriškai ypatingoje vietoje rutuliojasi pasakojimas apie jaunos moters kovą atrandant save.

Pagrindinė filmo veikėja yra ortodoksė moteris, gyvenanti su savo vyru mokytoju Ruvenu ir keturiais vaikais nuošaliame name kapinėse. Ji sunkiai dirba, kad namai būtų jaukūs, bet kol vaikai ir vyras būna mokykloje, ji jaučiasi vieniša ir izoliuota. Dienomis moteris vaikšto siaurais pėsčiųjų takais tarp akmeninių paminklų, laukdama pokalbių su turistais ir palestiniečiais. Vyras Ruvenas tolsta nuo jos, o nepakeliama vienatvė gena moterį į kapines ir naktį; tuomet ši nuošali vieta tampa prostitučių ir narkotikų prekiautojų rinka.

Moteris užmezga ryšius su jai visiškai svetima aplinka, nes jaučia, jog patiria daugiau dėkingumo iš naktinių prašalaičių nei iš savo šeimos. Tačiau naujos slaptos pažintys kelia vis didesnį nerimą ir skatina priimti lemtingą sprendimą.

Filmas panardina žiūrovus į vidinį ir išorinį moters gyvenimą, traukia gražiais vaizdais ir apgaubia simboline garsų aura: vaikų juoko, autobusų signalų, šluotos brūžavimo, bažnyčios varpų skambesio, žydų maldų, mečetės prižiūrėtojo skambučių ir tylos.

2015 m. filmas buvo pristatytas prestižiniame Toronto kino festivalyje ir pelnė tarptautinį pripažinimą. „Kalnas“ – tai melancholiškas pasakojimas apie gyvenimą tarp mirusiųjų ir jaunos moters vienatvę.
Rež. Yaelle Kayam, 2015 m., 83 min., lietuviški subtitrai, N-16.

 „Raudoni lapai“
Lapkričio 14 d. 17.30 val.
Filmo anonsas https://www.youtube.com/watch?v=ZuGQQM4Aix4

74-erių Saliamonas Tadela yra sunkaus būdo, užsispyręs ir nervingas žmogus. Išsigandęs, bijantis mirti ir būti vienas. Prieš 28 metus su šeima iš Etiopijos emigravęs į Izraelį, jis uoliai puoselėja originalios kultūros tradicijas ir sunkiai šneka hebrajų kalba.

Filmas prasideda Saliamono žmonos paminklo atidengimu. Grįžę iš kapinių, šeimos nariai susikivirčija dėl turto, tarp jų atsiveria gilus plyšys. Toliau pasakojama, kaip Saliamonas leidžiasi į kelionę aplankyti savo vaikų. Jis supranta, jog priklauso sparčiai nykstančios etninės grupės emigrantų kartai, kuri tiki, jog sėkmingai perdavė Etiopijos kultūros vertybes savo vaikams. Realybė, atsivėrusi viešint pas vaikus, Saliamoną skaudina, kelia nusivylimą ir skatina ieškoti būdų, kaip gyventi toliau.

„Raudoni lapai“ – filmas apie kartų skirtumus ir konfliktus, susijusius su tradicijomis, šeimos vertybėmis, lyčių vaidmenimis ir santykiais už bendruomenės ribų. Kartu tai pasakojimas apie emigraciją, kuri vaizduojama kaip sudėtingas išlikimo kelias, tarsi ilgas Saliamono ėjimas, kameros užfiksuotas iš nugaros.
Rež. Bazi Gete, 2014 m., 90 min., lietuviški subtitrai.