Saulėtą balandžio 19 dienos popietę vaiguviškiai, svečiai rinkosi į Vaiguvos kultūros namus, kur vyko monografijos „Vaiguva“ pristatymas. Jame dalyvavo knygos vyriausioji redaktorė ir sudarytoja, autorė, gamtos mokslų daktarė Ieva Švarcaitė ir kiti bendraautoriai. Kartu buvo paminėta I. Švarcaitės 80-ies metų sukaktis.
Renginį vedęs kraštietis, dabar Tauragėje gyvenantis pedagogas, žurnalistas, televizijos ir radijo laidų, renginių vedėjas, muzikas, poetas Eugenijus Šaltis, pradėdamas renginį sakė, kad monografijos sutikimas Vaiguvoje – neeilinis, istorinis ir įsimintinas įvykis. „Vaiguva“ – 36-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms, Vaiguvos 625-osioms rašytinio paminėjimo metinėms.
Knyga sudaryta remiantis archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra, amžininkų liudijimais. Ji gausiai iliustruota fotografijomis, žemėlapiais, brėžiniais ir yra bendras, daugiau kaip šešiasdešimties autorių pasakojimas apie dabartinio Kelmės rajono Vaiguvos miestelio ir jo apylinkių gamtą, istoriją, švietimą, kultūrą, kalbą, iškilius žmones. Rengiant knygą „Versmės“ leidykla surengė dvi monografijos autorių lauko tyrimų ekspedicijas.
Šitos labai reikalingos, reikšmingos ne tik vaiguviškiams, bet ir visai šaliai, monografijos nebūtų, jei ne talentingoji ir darbščioji kraštietė, gamtos mokslų daktarė I. Švarcaitė iš Norkių kaimo. Vaiguvos septynmetės mokyklos mokinė, Kelmės vidurinės mokyklos ir Vilniaus universiteto absolventė, vėliau jo darbuotoja, žymi mokslininkė ne kartą atstovavo Lietuvai tarptautiniuose kongresuose. Lietuvoje ir už jos ribų išspausdinta daugiau kaip penkiasdešimt jos darbų. I. Švarcaitė skaito ir rašo dešimčia Europos kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų, italų, tarptautine esperanto ir kitomis kalbomis. Ji yra Lietuvos mokslininkų sąjungos narė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos tikroji narė, Tarptautinės mokslų akademijos narė San Marine (Italija). Skaitė mokslinį pranešimą tarptautiniame geografų kongrese Maskvoje ir buvo išrinkta (vienintelė iš Lietuvos) geografinės terminologijos tarptautinės komisijos nare, nes mokėjo kelias užsienio kalbas. Kaip mokslininkė dalyvavo mokslinėse ekspedicijose įvairiose vietose: Kryme, Kaukaze, Karpatuose, Urale, Pamyre, Tian-Šanyje, Altajuje ir kitur. Susigrąžinusi tėvų žemę, kuri tapo puikia moksline laboratorija po atviru dangumi, savarankiškai ūkininkauja Vaiguvos apylinkėse.
Knygos pristatymo proga ir su garbingu jubiliejumi autorę pasveikino Kelmės rajono meras, iš Vaiguvos apylinkių kilęs Vaclovas Andrulis, Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius, Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė, Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas ir režisierius Gediminas Trijonis, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos seserys vienuolės Eleonora ir Jūratė, esperantininkas iš Šiaulių Zenonas Sabalys, Vaiguvos bendruomenės pirmininkė Zosė Radžiuvienė, Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos pedagogai. Kraštietė, humanitarinių mokslų daktarė, istorikė Vida Kniūraitė, viena iš knygos autorių, kalbėdama apie monografiją, stebėjosi daktarės I. Švarcaitės drąsa imtis tokio didžiulio darbo. Neužmiršta buvo ir viena iš monografijos redaktorių Stefanija Kundrotienė, autorės dukra, kuri įdėjo nepaprastai daug sunkaus darbo šio didelio ir sudėtingo leidinio baigiamajame etape.
Monografijos pristatyme dalyvavo ir žemaitiškų dainų padainavo Tauragės kultūros centro vokalinis ansamblis, vadovaujamas Arūno Rakevičiaus.
Renginio pabaigoje vaiguviškiams buvo pristatyta Vaiguvos kraštiečių daina, kuriai žodžius parašė E. Šaltis. Muzikos autorius ir aranžuotojas A. Rakevičius, o ją atliko Nijolė Rakevičienė, Violeta Girdžiuvienė, Vaida Pranskaitienė, patys dainos kūrėjai E. Šaltis ir A. Rakevičius. Naujasis kūrinys buvo šiltai priimtas. Ši daina, įrašyta į kompaktines plokšteles, padovanota bibliotekai, mokyklai, daktarei I. Švarcaitei, idėjos autorei Romai Kvietkuvienei ir kt. Už šio kūrinio sukūrimą E. Šaltis dėkojo visiems kolegoms, kūrėjams: įrašo garso režisieriui Jonui Matevičiui, plokštelės viršelio autoriui Edmundui Mažrimui, muzikos autoriui A. Rakevičiui, dainininkėms.
Nuoširdžiai sudainavus „Ilgiausių metų“ jubiliatei daktarei I. Švarcaitei, daugelis svečių panoro įsigyti monografiją. Nusidriekė nemenka eilutė norinčių gauti autorės autografą, čia pat vertė knygos lapus ir nuotraukose pamatę pažįstamą veidą dalijosi prisiminimais.
Monografija „Vaiguva“ – neįkainojamas lobis vaiguviškiams, Lietuvai, ir visiems, kurių šaknys giliai įleistos Vaiguvos žemėje.
Rita Rimeikienė, Vaiguvos biblioteka
Nuotraukos Eugenijaus Šalčio
