Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019 metus Seimas yra paskelbęs Vietovardžių metais. „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Pašilėnų bibliotekoje balandžio 2 dieną vyko prisiminimų popietė „Gimiau kaime, kurio nebėra“. Popietės dalyviai pasidalijo atminimais apie kaimus, kuriuose gimė. Aptarė ir prisiminė įvairius pasakojimus, nuo ko kilo kaimų pavadinimai ir kodėl jie nyksta. Pašilėniškė Aldona Railienė atsinešė ir seną, dar 1969 metais darytą Žemaitės kolūkio žemėlapį, kuriame popietės dalyviai rado ir kaimų pavadinimų, kurių dabar jau niekas neatsimena – pavadinimai išnyko kartu su iš ten išsikėlusiais gyventojais. Tai Cedroniškės, Patumšių, Lyplaukio kaimai, Čiotupio, Cedroniškio upelių pavadinimai. Visgi, daugiausia buvo kalbama apie išnykusį Degsnės kaimą. Jame gimė popietės dalyviai Boleslovas ir Vaclovas Valiai, Irena Druskienė. Ten gimė ir gyveno A. Railienės seneliai. Apie Degsnės kaimą bibliotekininkė yra surinkusi kraštotyrinę medžiagą, kuri išspausdinta knygoje „Gyvoji tėviškės istorija“, kurią išleido Kelmės rajono bibliotekininkų draugija 2006 metais.
Anksčiau žmonės turėjo savus gyvenamų vietovių pavadinimus, kurie kilo nuo ten gyvenusių žmonių pavardžių. Dar ir dabar seni gyventojai mini Šidlauskynę, Užemeckynę, Miceikynę, Višinskynę, Kakniškę, Jackynę. Nors dabar kaimai likę tušti – juose plyti tik pievos ir arimai, žmonių atmintyje likę pavadinimai jiems kelia sentimentalius prisiminimus.
Dalia Valienė, Pašilėnų biblioteka
