Šiandien parašysim laišką girion ...

Mūsų kraštietės dailininkės Linos Eitmantytės-Valužienės kūrybiniame lobyne jau artėjama prie trisdešimt iliustruotų knygų. Iliustruota kelmiškės Onos Jautakės knyga „Gimtadienis su žvirbliu“, Neringos Vaitkutės „Vaivorykščių arkų“ trilogija, Selemono Paltanavičiaus laiškų iš girios ciklas, Violetos Palčinskaitės „Muzika Troliui“ ir kitos. Akis džiaugėsi dailininkės iliustruotu literatūriniu žurnalu vaikams „Laimiukas“, sveikinimų, ir kalėdiniais atvirukais, muzikinių kompaktinių plokštelių apipavidalinimu. Jau surengta ir ne viena kūrybos darbų paroda Lietuvoje ir užsienyje. Penkis kartus Linos parodos buvo eksponuojamos gimtajame Kelmės mieste.

Glaudūs ryšiai nuo seno dailininkę sieja su Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešąja biblioteka. Būdama Kelmės bibliotekos globėja ji dovanoja bibliotekos skaitytojams knygų ir žurnalų „Laimiukas“, savo iliustruotų atvirukų, yra surengusi ne vieną susitikimą, parodos pristatymą. Šiuo metu dailininkė dirba leidykloje „Nieko rimto“ Vilniuje, kuria žurnalą „Laimiukas“, padeda jauniems dailininkams ir, be abejo, iliustruoja knygas vaikams.

Su Vilniuje gyvenančia dailininke Lina Eitmantyte-Valužiene pasikalbėjo bibliotekos darbuotoja  Danguolė Garnienė.

Pasirodė naujausia Tavo iliustruota knyga Selemono Paltanavičiaus „Jai rašysi laišką girion“. Selemonas Paltanavičius žino, kad girioje gyvenantys jo bičiuliai nesinaudoja nei išmaniaisiais telefonais, nei  kompiuteriais. Bet jie puikiai išmano, kaip parašyti laišką ir išsiųsti savo draugui, kuris gyvena mieste... O kaip Tau sekėsi susidraugauti su girios gyventojais?

Pamilau kiekvieną girios gyventoją, kuris rašė laiškus Selemonui Paltanavičiui. Neįmanoma atsispirti jų žavesiui, nesigėrėti jų paprasta kasdienybe, kurioje vyksta tiek daug nuostabių dalykų, įkvepiančių atsakomybės jausmą prieš visas gyvas būtybes, esančias greta mūsų. Todėl ir iliustracijose sustabdžiau jų kasdienes akimirkas, stengdamasi perteikti jaukias emocijas šiltais spalvotų pieštukų atspalviais ir plonų grafinių linijų štrichais.

O ar namuose  gyvena koks augintinis?

Jau penktus metus džiaugiamės mūsų šuniuko Lorio draugija. Jis pilnateisis šeimos narys, musių medžiotojas, trupinių valytojas, aktyvus lauko bėgikas, gerų emocijų nešiotojas ir muzikos gurmanas.

Birželio 26 d. Žemaitės viešosios bibliotekos vaikų erdvėje bus pristatoma iliustracijų „Jei rašysi laišką girion“ paroda, kurioje eksponuojamos ir sūnaus Vykinto fotografijos. Gal išduosi paslaptį, kokia tai bus paroda?

Praeitą vasarą bibliotekos vaikų erdvėje surengėme pirmąją dukros Dovilės meninių fotografijų parodą – ant tos pačios sienos, ant kurios jau keletą kartų kabėjo mano iliustracijų parodos. Sesės parodos atidaryme gitara grojo sūnus Vykintas, o po to Danguolei jis pažadėjo – gerai, kitais metais bus ir mano paroda. Ši vieta traukia mūsų šeimą. Ne tik dėl to, kad pradėjau lankytis vaikų bibliotekoje, vos tik ji buvo atidaryta. Šioje vietoje stovėjo mano močiutės namelis. Dar šiek tiek prisimenu jo vidų – saulėtą ir pripildytą kanarėlių čiulbėjimo. Saulėta ir dabartinė bibliotekos erdvė. Smagu girdėti, kaip dabar joje čiulba vaikai, šnara knygų puslapiai, mirguliuoja knygų viršeliai, pasitinka besišypsančios bibliotekininkės. Jų dėka biblioteką nuolat puošia parodos. Aš labai džiaugiuosi, kad į šį veiksmą įsitraukė ir mano šeima. Dovilės fotografijos skleidė trapią, pastelinę nuotaiką, sudėliotą iš įprastos aplinkos detalių, bet atrastų ir užfiksuotų netikėtu kampu. Vykintas savo nuotraukose dalijasi sodriais panoraminiais žvilgsniais į naktinį dangų. Visos nuotraukos tamsios, bet iš jų sklindanti tamsa ne baugina, o vilioja pakelti akis į dangų ir sutemose pajausti visatos paslapčių dvelksmą.

Kai kuriose fotografijose kelmiškiai atpažins savo apylinkių motyvus. O tuos, kurie turės galimybę apsilankyti parodos atidaryme 26 d. 16 val., ketiname pradžiuginti šeimynine muzikine įžanga, kuri turėtų nuskambėti Kelmės kultūros centro fojė.  

Ar sunku sukurti vaizdus, kad knygos erdvė apsigyventų jaunųjų skaitytojų širdyse ir pakviestų  juos dar ne vieną kartą pasinerti į nepakartojamą skaitymo pasaulį?

Reikia mylėti knygą ir tikėti joje užrašytomis mintimis, galvoti apie skaitytojus, kurie ims ją į rankas, jausti darną savo širdyje. Jei visa tai yra, kurti iliustracijas nesunku.

Ar turi svajonių knyga, kurią norėtumei kada nors iliustruoti?

Man įdomu išmėginti iliustracijų kūrimą įvairaus amžiaus vaikams. Jau esu iliustravusi knygų ir mažesniems, ir vyresniems skaitytojams. Stengiuosi ieškoti skirtingų priemonių turiniui išreikšti, nors polinkis įsigilinti į vaizduojamą siužetą per detales, kruopštumą, subtilumą lieka visuose iliustruojamų knygų piešiniuose. Mano mėgstamo rašytojo Tachiro Šacho (Tahir Shah) knygoje perskaičiau ir patikėjau, kad kiekvienas turi savo širdies pasaką. Ji gali būti užrašyta knygoje, gali būti išgirsta sekant. Kas ją suranda, tampa laimingas. Manau, kad turiu tokią širdies pasaką, galbūt pavyks ją kada nors iliustruoti, bet kol kas negaliu ištarti jos pavadinimo.  

Ar dažnai dar tenka parašyti laišką draugui ir išsiųsti jį paštu...?

Nedažnai. Bet dėl to šis malonumas yra dar brangesnis. Sulaukusi tinkamo ramaus laiko būtinai tai padarau.

Dėkoju už pokalbį.